PALAIMINTASIS VLADISLOVAS FINDYSZ KUNIGAS IR KANKINYS

Portret beatyfikacyjny bł. Władysława Findysza

PALAIMINTASIS VLADISLOVAS FINDYSZ
KUNIGAS IR KANKINYS

VLADISLOVAS FINDYSZ gimė 1907 m. gruodžio mėn. 13 d. Krościenko Niżne mieste prie Krosno (Lenkija), Stanislovo Findysz ir Apolonijos Rachwał, tvirtų katalikiškų tradicijų, šeimoje. Sekančia dieną, 1907 m. gruodžio mėn. 14 d. gimsta Malonės gyvenimui parapijinėje Krosno Švč. Trejybės bažnyčioje.
1919 m. Krościencko Niżne baigia seserų Felicjanki (CSSF) vadovaujamą pradinę mokyklą ir pradeda studijas Valstybinėje Gimnazijoje. 1927 metų rudenį atvyksta į Przemyśl ir įstoja į Didžiąją Seminariją. Jo kunigiškai formacija vadovauja rektorius palaimintasis kun. Jonas Balicki. Formacijos periodas karūnuojamas 1932 m. birželio mėn. 19 d. kunigystės šventimais. Pradeda vikarauti Borysław, Drohobycz, Strzyżów ir Jasło parapijose. Po kiek laiko, 1941 m. liepos mėn. 8 d. skiriamas į Nowy Żmigród eiti Šventųjų Apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos administratoriaus pareigas. Po metų, 1942 m. rugpjūčio mėn. 13 d. paskiriamas tos pačios parapijos klebonu.
Nowy Żmigród mieste kun. Findysz praleidžia tris metus veiklaus sielovadinio darbo ir skausmingos karo patirties. Vokiečių įsakymu, 1944 m. spalio mėn. 3 d., kartu su visais gyventojais palieka miestą. Sugrįžta 1945 m. sausio mėn. 23 d. ir pasišvenčia parapijos pertvarkymui.
Po karo vykdo savo tarnystę sunkiais komunistų valdžios metais. Kun. Findysz parapijoje tęsia moralinio ir religinio atsinaujinimo darbą, stengdamasis apsaugoti tikinčiuosius, ir ypač jaunimą, nuo nuoseklios ir intensyvios komunistinės ateisacijos. Padeda netgi materiališkai daugeliui parapijos gyventojams, nepriklausomai nuo jų tautybės ar religijos. Łemki mieste išgelbėja daugelį graikų-katalikų šeimų, nuo žiauraus komunistinės valdžios persekiojimo ir grasinimų be pasigailėjimo iškeldinti iš jų namų.
Kun. Findysz sielovadinė veikla, su laiku, pasidaro labai neparanki komunistinei valdžiai. Nuo 1946 m. sekamas saugumo tarnybų. Nuo 1952 m. švietimo skyrius jam uždraudžia licejuje dėstyti katekizmą. Negali veikti visoje parapijos teritorijoje, kadangi rajono valdžia, net du kartus (1952 ir 1954 metais) nepatenkina jo prašymo gyventi pasienio zonoje, kurioje randasi dalis parapijos.
Bažnytinės vadovybės vertinamas kaip uolus klebonas: 1946 m. apdovanojamas Expositorio Canonicali, 1957 Palerina ir Apsiaustu bei paskiriamas vice-dekanu, o 1962 m. Nowy Żmigród dekanato Dekanu.
1963 m. pradeda sielovadinę veiklą “gerieji Susirinkimo darbai“, (dvasinis Vatikano II Susirinkimo palaikymas), išsiuntinėdamas raginančius laiškus savo parapijiečiams, kurių religinis ir moralinis gyvenimas keistinas, prašydamas ir drąsindamas sutvarkyti jų krikščionišką gyvenimą. Komunistinė valdžia griežtai reaguoja į šią veiklą ir apkaltina jį prievartos naudojimu verčiant tikinčiuosius praktikuoti religines apeigas.
1963 m. lapkričio mėn. 25 d. Rzeszów apskrities Prokuratūroje apklausiamas ir po arešto įkalinamas Rzeszów pilies kalėjime. 1963 m. gruodžio mėn. 16-17 dd., Rzeszów apskrities Teisme, vyksta teismas, kurio metu paskelbiamas nuosprendis pagal kurį nuteisiamas dviems metams ir šešiems mėnesiams kalėjimo. Teismo bylos, kaltinimo ir nuteisimo priežastis remiasi 1949 m. rugpjūčio mėn. 5 d. dekretu Dekretas dėl sąžinės laisvės ir religinio išpažinimo ginimo, kuriuo komunistinė valdžia naudojosi apribojant ir naikinant Lenkijoje tikėjimą ir Katalikų Bažnyčios įtaką privačiame ir viešame gyvenime. Kun. Findysz buvo viešai diskriminuojamas, šmeižiamas ir smerkiamas laikraščiuose spausdinamuose straipsniuose. Kalėdamas Rzeszów pilies kalėjime patiria kankinimus ir fizinį, psichologinį bei dvasinį pažeminimą. 1964 m. sausio mėn. 25 d. perkeliamas į Krokuvos Via Montelupich kalėjimą.
Visai prieš areštą (1963 m. rugsėjį), jam buvo padaryta sudėtinga skydliaukių persodinimo operacija ir jo sveikatos būklė tebebuvo neaiški dėl galimų komplikacijų. Tebesveikstantis, turėjo likti medikų priežiūroje ir laukti antros operacijos, kurios meu turėjo būti pašalinamas iš stemplės vėžys. Ši operacija buvo suplanuota tų pačių metų gruodžio mėnesį. Bylos tyrimas, teismas ir kalėjimo išbandymai dar labiau pagreitina kun. Findysz lygos vistymąsį ir priverčia jį gultis į kalėjimo ligoninę. Jo sveikata negerėja dėl nepakankamo gydymo ir specialių gydytojų trūkumo, tačiau labiausiai dėl neatliktos vėžio operacijos. Tai pasmerkia jį lėtai mirčiai. Kaip liudija Rzeszów ir Krokuvos kalėjimuose atlikti tyrimai, liga sparčiai progresuoja.
Nuo pat nuosprendžio paskelbimo, Przemyśl vyskupijos kurijos advokatas kreipiasi į Rzeszów prokuratūra ir teismą, prašydamas nutraukti areštą dėl kunigo silpnos sveikatos ir mirties pavojaus, tačiau prašymai atmetami daugelį kartų ir Varšuvos Aukščiausio Teismo patenkinami tiktai 1964 m. vasarį.
Sunkioje sveikatos būsenoje, 1964 m. vasario mėn. 29 d. iš kalėjimo sugrįžta į Nowy Żmigród miestą. Gyvena klebonijoje, kantriai save pavesdamas Dievo valiai ir kęsdamas lygos bei išsekimo skausmą. Balandžio mėnesį paguldomas specialioje Wrocław ligoninėje. Ligoninėje atliktas tyrimas parodo, kad išsivysčiusi vėžio stadija nebeleidžia atlikti operacijos. Sugrįžta į namus po plaučių sutrikimo ir atkritimo į stiprią mažakraujystę, pasmerkia jį mirčiai.
1964 m. rugpjūčio mėn. 21 d. rytą, priėmęs Sakramentus, miršta Nowy Żmigród klebonijoje ir rugpjūčio mėn. 24 d. palaidojamas to paties miesto parapijos kapinėse. Laidotuvėms, kuriose dalyvauja 130 kunigų ir didelis skaičius tikinčiųjų, vadovauja J.E. Stanislovas Jakiel, Przemyśl vyskupijos Augziliaras.
2000 m. gegužės mėn. 27 d. Rzeszów Vyskupas J.E. Kazimierz Górny, atsiliepdamas į daugelio tikinčiųjų prašymus, pradeda vyskupijos procesą dėl kun. Vladislovo Findysz beatifikacijos.
Romoje vykusio beatifikacijos tyrimo metu, Šventųjų skelbimo Kongregacija pripažįsta, kad kun. Vladislovas Findysz buvo komunistinės valdžios areštuotas ir nuteistas dėl Evangelijos skelbimo ir kad jo kalėjime patirtos fizinės ir dvasinės kančios buvo jo mirties priežastimi ir kad jį reikia pripažinti tikėjimo kankiniu. Ši išvada buvo perduota Šventajam Tėvui, kuris ją patvirtino. 2004 m. gruodžio mėn. 20 d. Jo Šventenybės Jono Pauliaus II akivaizdoje buvo paskelbtas dekretas dėl kun. Vladislovo Findysz kankinystės. 2005 m. gegužės 19 d. Varšuvoje, užbaigiant Nacionalinį Eucharistinį Kongresą buvo iškilmingai paskelbtas Jo Šventenybės popiežiaus Benedikto XVI Apaštalinis laiškas, kuriuo jis buvo įrašyta į Palaimintųjų gretas.
Tai pirmoji, jau užbaigta, beatifikacijos byla, susijusi su Dievo Tarno kankinyste, kuris tapo komunistinio režimo Lenkijoje auka. Tuo pačiu metu, tai pirmoji Rzeszów vyskupijos beatifikacijos byla.

tłum: ks. Rolandas Makrickas

www.findysz.org